Popiežius ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Respublikos parlamentinės kovos su mafija komisijos narius su artimaisiais.
Atsakydamas į komisijos pirmininkės sveikinimą, Šventasis Tėvas visų pirma pagerbė atminimą visų, kurie kovoje su mafija sumokėjo gyvybės kainą. Popiežius ragino komisijos narius ir toliau su pasiaukojimu ir atsakomybe kovoti prieš organizuotą nusikalstamumą vardan visų gerovės.
Autentiška politika, sakė popiežius, toji, kurią pripažįstame kaip kilnią artimo meilės formą, darbuojasi vardan viltingos ateities ir kiekvieno asmens orumo ugdymo. Ji kovą su mafijomis suvokia kaip prioritetinę veiklą todėl, kad mafijos nusavina bendrą gėrį, atimdamos viltį ir pažemindamos žmogaus orumą.
Popiežius kalbėjo apie nūdieną individus ir institucijas slegiančios moralinės krizės ženklus, kuriuos galima atpažinti iš kai kurių Evangelijos vaizdų. Popiežius prisiminė aktualumo neprarandančius Jėzaus žodžius: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršią žmogų“ (Mk 7,20-23).
Pradžios taškas, tęsė popiežius, visuomet yra žmogaus širdis, jo santykiai, jo prisirišimai. Niekad negalėsime būti pakankamai budrūs prie tos bedugnės, prie kurios žmogus yra atviras oportunizmo, apgaulės ir sukčiavimo pagundoms, kurios tampa dar pavojingesnės kai neleidžiama savęs kritikuoti. Šitaip uždusinama sąžinė, sumenkinamas blogis, tiesa neskiriama nuo melo, išnaudojamas viešos atsakomybės vaidmuo.
Popiežius kvietė visomis priemonėmis priešintis labai rimtai korupcijos problemai, kuri kenkia bendram gėriui ir yra dirva, tinkama mafijoms daigintis ir augti. Korupcija visuomet randa kaip pateisinti save, prisistatydama kaip „normali situacija“, sprendimo kelias gudriesiems, būdas siekti savo tikslų. Korupcija yra užkrečiama ir parazitinė, nes negyvena iš gėrio, kurį sukuria, o iš to kiek nusavina ir pavagia. Tai, pasak popiežiaus, nuodinga šaknis, kuri pakeičia sveiką konkurenciją ir atitolina investicijas. Iš esmės, korupcija yra „įprotis“, kilęs per stabmeldžiavimą pinigui ir žmogaus orumą paverčiant preke; su korupcija, sakė popiežius, reikia kovoti nemažiau ryžtingai už kovą su mafija.
Kovoti su mafija reiškia ne tik teisiškai persekioti. Pasak Šventojo Tėvo, reikia „gerinti dirvą“, transformuoti ir statyti. Tai reiškia politiniu lygmeniu siekti didesnio socialinio teisingumo, nes mafijos lengvai gali prisistatyti kaip alternatyvinės sistemos teritorijoje, kurioje nepaisoma žmogaus teisių ir trūksta darbo, gyvenamų būstų, mokyklų, sveikatos apsaugos. Antra vertus, tai reiškia įsipareigoti ekonominiu lygiu, šalinant arba pertvarkant nelygybę ir skurdą generuojančius mechanizmus. Šios dvi pakopos, politinė ir ekonominė, reikalauja nemažiau svarbaus naujos pilietinės sąžinės formavimo, vienintelės, sakė popiežius, kuri gali laiduoti tikrą išsivadavimą iš mafijų. Būtinai reikia ugdyti kitus ir save nuolatiniu budrumu, savo gyvenimo ir tiesioginės aplinkos atžvilgiu, ugdant didesnį budrumą korupcijos apraiškoms ir kuriant naują pilietiškumo supratimą, apimantį rūpinimąsi ir atsakomybę kitais ir bendru gėriu.
Laimindamas audiencijos dalyvius popiežius Pranciškus kvietė kovojančius su mafija jaustis guodžiamais tikrumo, jog jų pastangas lydi gailestingasis Dievas ir kad supratimas, jog Dievas nepakenčia smurto ir prievartos, juos padarytų nenuilstančiais teisingumo darbuotojais. (Vatikano Radijas)
